Verčiant iš lotynų kalbos – aštrus dūris. Šis gydymo būdas, tikėtina, kilęs iš senovės Kinijos, nors apie tai jau buvo žinoma ir senovės Egipte.

Taip. Gydymo metu naudojamos tik sterilios vienkartinio naudojimo adatos.

Adata sukelia skeleto minkštųjų audinių mikrotraumą, kuri žaloja ląsteles dūrio zonoje (grįžtamojo ir negrįžtamojo) ir ląstelių suerzinimą dūrio pažeidimo vietoje. Apie sužalojimą biocheminiu keliu perduoda aplinkinėms ląstelėms, iššaukdama imuninį ir atstatomąjį atsaką. Tuo pat metu į kraują patenka suskilusios ląstelės ir skatina bendrą imuninės sistemos ir organizmo atstatomąjį atsaką. Aplinkinių ląstelių sudirginimą pajaučia nervų galūnės, raumenų ląstelės bei jungiamojo audinio kolagenas. Raumenys ir kolagenas aktyviai pradeda susitraukti, bandydami mechaniškai išstumti svetimkūnį į paviršių, o nervų galūnės perduoti dirgiklius į centrinę nervų sistemą, kur vyksta signalų apdorojimas ir likusio organizmo prisitaikymas prie naujų sąlygų (neuroplastinis efektas ), o, taip pat, po pakartotinių suerzinimų, padidėja skausmo ir temperatūros pojūčių riba dūrių srityse ir gretutinių bendrų inovacijų atokiose kūno vietose. Neurohumoralinė reguliacija, galvos smegenų pagumburio-hipofizės sistemoje nulemia hormonų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų kiekį, kurios turi įtakos elgesiui, jausmams ir imunitetui.

Tai yra dalis tradicinės kinų medicinos, naudojant akupunktūrą, Či apytakos normalizavimui organizme. Naudojami klasikiniai taškai (pagal kiniečius – 365, pagal japonus -120 taškų) ir linijos- kanalai, kurių yra daugiau nei 60. Tradicinė kinų akupunktūra naudoja 12 pagrindinių, 8 papildomus (6 iš jų neturi savo taškų, jie naudoja pagrindinių kanalų taškus), o taip pat 15 išilginių ir 26 skersinius jungiamuosius kanalus. Be to, yra didelis skaičius sausgyslių-raumenų kanalų, atitinkančių įprastų, taip vadinamų, raumenų grandinėmis. Klasikinės akupunktūros trūkumas tai, kad ji nėra įtraukta šiuolaikiniuose medicinos moksliniuose pagrinduose, todėl ir nėra naudojama šiuolaikinės medicinos kompleksiniame gydyme. Tačiau, dažnai nauda matoma praktinėje veikloje, gydant kai kurias ligas ir simptomus (iki 30 pagal Pasaulio sveikatos organizacijos klasifikaciją).

Tai minimali invazinės technikos grupė, skirta įvairių ligų ir jų simptomų gydymui, kai neinvaziniai metodai (vaistai ir fizioterapija) neefektyvūs, o didelės invazijos (chirurgija) – yra pernelyg rizikinga. Šiuolaikinės akupunktūros atlikimo pagrindas grindžiamas ląstelių pažeidimu ir sudirginimu, regeneracija ir adaptacija bei šiandienos mokyme apie skausmą ir organizmo struktūrų neurohumoralinį sinchronizavimą, remiantis psichosomatine teorija ir kitomis šiuolaikinio mokslo sąvokomis. Todėl ir jaučiamas trūkumas klasikinės akupunktūros panaudojimo identifikavimas šiuolaikinėje kompleksinėje medicinoje. Privalumas
yra neabejotinai veiksmingas daugelyje būklių, kai reikia pagalbos, kai fizioterapija ir medikamentai jau nepadeda arba mažai veiksmingi, o operacijos rizika didelė. Šis mokslinis metodas leidžia prognozuoti ne blogesnius rezultatus nei kitų šiuolaikinių gydymo metodų ir aukštą, saugų ir nebrangų lygį, kuris vis daugiau nusipelno dėmesio iš medikų draugijų ir draudimo bendrovių.

Tai įdūrimai, pradūrimai ir įbrėžimai, pažeidžiantys odos vientisumą, poodinius odos audinius, fascijų paviršių, skeleto raumenis ir antkaulio vientisumą.

Minimali invazija, sukelianti minimalius sužalojimus ir skeleto audinių sudirginimus, siekianti sulaukti maksimalų atsinaujinimą ir atjaunėjimą. Sumažina arba panaikina skausmus, tirpimą, karštį ar šalimą, galvos svaigimą, galvos ūžimą, ir kitus simptomus. Atstato kraujotaką, miegą, apetitą, dvasinę pusiausvyrą, ir kitas reakcijas. Tai rodo, skaudamos vietos ląstelių struktūrų pagerėjimą ir sėkmingą organizmo adaptaciją atsinaujinusioms ląstelėms po gydymo.

Po traumų, genetinių sutrikimų, lėtinių ligų ar neracionalaus gyvenimo būdo.

Adatų pagalba galima sušvelninti genetinių sutrikimų pasekmes organizmui, keičiant sergančių audinių apoptozės greitį (užprogramuotą savo organizmo ląstelių sunaikinimą dėl jų atnaujinimo) ir gerinant viso organizmo prisitaikymo prie jų. Ko pasekoje pastebimai pagerėja paciento savijauta.